Vankuveris, Britų Kolumbija
Girmantas | Kelionės | kovo 30, 2010
Nežinau, kas britams čia priminė Kolumbiją, tačiau Vankuveris mus pasitiko ne Andų sniegeliu, bet lietuvišku lietumi. Mums, lietuviams, lietus, žinoma, nėra baisus dalykas, tačiau po keturių mėnesių Meksikos saulės priėmėme tai kaip egzotiką! Lyg to būtų negana – gamta pasipurtė kaip reikiant – per šiandien ir pažaibavo, ir pakrušo, ir papūtė gerai pažįstamas audringas, gūsiuotas vėjas. Tiesa, laipsnių vos septyni celsijaus, tad plaukti nebandėme. Turbūt nejuokais apsisnarglėtume…
Kelionę iš La Ventana pradėjome perpiet. Sukrovėme visą savo turtą (kuris dabar telpa į du krepšius ir dvi kuprines) į Tacho taksi ir pajudėjome link Cabo San Lucas oro uosto. Kelias neprailgo, pakeliui stabtelėjome tik Los Barilles. Oro uoste nesunkiai radome registracijos vartus ir atsistojome į eilę. Panašu, jog žmogaus darbo jėga čia vis dar pigesnė nei technika. Toli gražu nenorime įžeisti meksikiečių, bet vietoj rentgeno aparato visus krepšius tikrina žmonės. Nieko nelegalaus nesivežėme, tad be problemų praslydome į registraciją.
Keliavom “lengvai”, be įrangos, tad ir nuotaika buvo analogiška – viskas turėtų būti lengva. Deja, atrodo nuo kovo pradžios, JAV valdžios institucijos visų keliautojų iš ES reikalauja užsiregistruoti elektroninėje sistemoje. Mes, žinoma, apie tai nebuvome girdėję. Ir labai nustebome, kai oro uosto darbuotojai pradėjo aiškinti, jog mes neturime “esta”. Que es “esta”? Europietiškas kraujas, tekantis mūsų venomis, pradėjo stingti. Bet kokiame ES oro uoste butume pasiųsti gauti ESTA bet kur bet ne pas juos. Nuoširdžiai nustebome ir apsidžiaugėme kai meksikietis plačia šypsena atvėrė biuro duris ir pakvietė užeiti, gauti ESTA. Keliolika minučių užtrukęs procesas nebuvo skausmingas, net nebuvo baisus. Priešingai, paslaugus meksikietis net išmoko lietuviškai suskaičiuoti iki dešimt. Su šypsenomis patraukėme savais keliais. Jeigu važiuosite ar skrisite į JAV – nepatingėkite apsilankyti čia.
Persėdome Fynikse, turėjome praeiti JAV muitinę. Čia mus aplankė nušvitimas. Į klausimą kur jūs važiuojate ir kiek laiko būsite atsakyti “I have no idea” nėra protingiausias sprendimas. Amerikos pasienietė buvo priblokšta, tad kurį laiką mus intensyviai tardė ir tikrino mūsų bilietus iš Fynikso į Vankuverį. Išmokę pamoką procedūrą pakartojome ir čia. Kanadietis taip pat buvo susidomėjęs mūsų tikslais ir draugais. Bet aš manau, kad jie tiesiog pavydėjo…
Pirma diena Vankuveryje buvo ilga ir įspūdinga! Bet apie tai jau rytoj, gal net ir kokią foto juostelę išryškinsim. Labanakt!
