Trumpai apie World Press Photo konkursą
Aistė | Kita | vasario 18, 2010
Šią savaitę pasibaigė World Press Photo konkursas. Noriu pasidalinti keliomis neprofesionalios fotografės mintimis.
Kiekvienais metais šis konkursas sulaukia didžiulio dėmesio spaudoje. O kaip gi kitaip? Juk tai spaudos fotografijos konkursas. Būtų gerai tik jei nors dalis spaudos fotografijos mūsų Lietuviškoje spaudoje būtų tokia kokybiška kaip čia… Bet dabar ne apie tai. Šios fotografijos atspindi, arba turėčiau sakyti, yra svarbiausi įvykiai, kuriuos matome kasdieną dienraščiuose. Tačiau tai šiais metais man buvo didžiausias nusivylimas. Tiek daug kraujo… Prievarta matoma netgi sporto fotografijoje… Žinoma įamžinti kraujas ir prievarta daro didžiausią įtaką žmoguas protui, o tai juk ir yra pagrindinis spaudos fotografijos tikslas – paveikti.
Bloodbath in Madagascar, February. Walter Astrada, Argentina, Agence France-Press.
Tai, kas mane liūdina labiausiai yra ne pats smurto atvaizdavimas, bet tai kaip dažnai jis matomas šiose fotografijose. Tačiau kaip komunikacijos profesionalai sako – tai užburtas ratas: žurnalistai rašo tai, kas skaitoma, skaitytojas skaito tai, kas parašyta. Tas pats su fotografija. Nieks negali išlipti iš šio užburto rato. Bet ar tikrai?
Man, žinoma, įdomiausios buvo sporto fotografijos. Jei sakyti visą tiesą, aš vėlgi šiek tiek nusivylusi pagrindiniu Action laimėtoju. Fotografijos techninis atlikimas, žinoma, nepriekaištingas.
England's Jonathan Trott dives in vain as he is run out by Australia's Simon Katich during the fifth Ashes test match at Oval, London, 20 August. Gareth Copley, United Kingdom, Press Association.
Tačiau pats vaizdas ir istorija, kuri pasakojama šia fotografija – matyta tūkstančius kartų. Kita vertus, sporto “Action” istorijos – netįkėtinos.
Ironman World Championships, Hawaii. Donald Miralle, Jr., USA.
Atrodo, kad fotografijos pačios kalba tau. Idomu yra tai, kad visos laimėjusios sporto istorijos – juoda/balta fotografija. Manau, kad autoriai taip nusprendė ne bereikalo ir kad būtent toks atlikimas atitinka jų tikslą. Mano pati mėgstamiausia Craig Golding foto.
World Masters Games, Sydney. Craig Golding, Australia, for Getty Images.
Sportininko akyse, pagautos milisekundės tikslumu galima perskaityti visą jo minčių eigą.
Labai įspūdinga ir išraiškinga yra sporto “Feature” istorija apie Lance Armstrong.
Lance Armstrong's comeback. Elizabeth Kreutz, USA.
Žiūrėdamas foto gali jausti ryš tarp fotografo ir sportininko, kuris vėliau virsta ryšiu tarp tavęs ir sportininko.
Dar viena istorija, palikusi man stiprų įspūdį
Slaughterhouse, Italy. Tommaso Ausili, Italy, SIME.
Nežinau tik, kaip apibūdinti šį įspūdį. Faktas yra tai, kad žiūrėdama šia nuotraukas tikrai svarsčiau galimybę tapti vegetare…
Ačiū visiems autoriams ir tikiuosi, kad kitais metais su jais susitiksime jau konkurse.
Sakals
Aiste, super mintys apie nuotraukas, o ypac apie paskutine! Siaip niekada i mesos nevalgyma neziurejau rimtai, taciau paziurejus filmuka “meet Your food” apie gyvunus, jos beveik nebevalgau:) Filmukas Youtube, jei bus idomu (ziaurus siaip).
Sakals
“Meet your Meat” vadinasi is tikro, apsirikau
aiste
mm jo. siaip as gyvuneliu myletoja, bet taip pat visada buvau ir esu mesos megeja (gal cia senelio medziotojo itaka
) anyway, manau, kad su gyvunais ziauriausiai elgesi ne skerdyklose (kas vienaip ar kitaip, daugiau ar maziau yra naturalus dalykas). bet vat ziuredama si reportaza… kur avys stovi ir ziuri i jau nudirtas savo gentaines… jos suvokia, kas joms tuoj atsitiks…