Pasiplaukiojimai leidžiantis saulei

Girmantas | Banglentės, Fotografija | vasario 21, 2013

Vieni geriausių prisiminimų iš Sidi Ifni bus vakariniai išsiyrimai į bangas: kylantis potvynis ir jokio vėjo šiaušiančio bangos paviršių sukurdavo išskirtines sąlygas gaudyti bangas. Kartu su išsilyginusia banga, žinoma, prisirinko banglentininkų. Ir nors per daug jų, laukiančių savo eilės pagauti bangą, nėra tai, ko norime ir ieškome mes ar kiti bangų medžiotojai, keletas gerų banglentininkų šalia – netrukdo. Ne tik gali stebėti juos ir mokytis, tačiau ir pažiūrėti dažnai yra į ką. Vieną vakarą pavyko puiki fotosesija, pasigrožėkite vaizdais iš Sidi Ifni, kol skaitysite istoriją apie vieną iš vakarinių pasiplaukiojimų.

Po geriausios mūsų kelionės dienos, Marius ir Kriss nusprendė išsiirti dar kartą, jau besileidžiant saulei. Tiesa, saulė jau visą popietę buvo pasislėpusi po storu debesų sluoksniu. Iš pradžių viskas atrodė neįtikėtinai juokingai. Abu yrėsi prieš bangas iš visų jėgų, tačiau kaip įkalti laikėsi vienoje vietoje – srovė buvo kaip niekad stipri. Aš ir Waga vos laikėmės nesijuokdami. Tačiau, kai sportininkai pasiekė kanalą ir juos išnešė tolyn už bangų lūžimo zonos – juokai baigėsi. Tiek Marius, tiek ir Kriss, atrodė, sunkiai kapstėsi iš srovės ir sėdėjo kanalo viduryje. Žemi debesys ir rūkas užslinko virš paplūdimio ir greitai abu pametėme iš akių. Juokai baigėsi ir pradėjome modeliuoti situacijas kaip reikės jų ieškoti, jeigu greitu metu nepavyks grįžti į krantą. Paskutiniai banglentininkai išlipo į krantą, tačiau Marius ir Kriss vis dar buvo kažkur tolumoje.

Su savimi jie turėjo pasiėmę GoPro kamerą, taigi galimybės, kad jie sugalvojo nufilmuoti „nuo sutemų iki aušros“ banglenčių versiją neatmetėme. Žvelgiant iš kitos pusės, tą rytą tryse jau gaudėme tobulas bangas ir per tris valandas nuirklavome virš 10 kilometrų. Nebuvau tikras ar jiems dar užteks jėgų kovoti su srovėmis. Guodė tik tai, jog potvynis vis dar kilo ir, teoriškai, artimiausiu metu srovė turėjo silpnėti. Praėjus pusvalandžiui nuo tada kai iš akių pametėme Marių, šis pasirodė pursluose prie kranto ir sėkmingai išlipo į sausumą. Jo akimis viskas atrodė kiek paprasčiau, tačiau žinia, jog Kriss dar negrįžo greitai nubraukė šypseną nuo veido. Laikrodis rodė septynias, aplink tamsu – jau naktis.

Miestelio šviesos padėjo orientuotis rūke ir palengvino Kriss kelią į krantą. Tačiau mes negalėjome įžiūrėti nė paskutinių lūžtančių bangų, o galimybė ieškoti valties neatrodė realistiška. Pastebėti ką nors vandenyje naktį ir dar rūke – misija neįmanoma. Juolab, kad nė neįsivaizdavome kur pasisuko srovės po saulėlydžio. Marius su Kriss išsiskyrė kanalo gale. Marius išplaukė link dešiniarankių bangų, o Kriss nusprendė dar palaukti kairiarankių. Kurį laiką dar svarstėme galimybę irtis į vandenį patiems, tačiau neturėjome nei kaip komunikuoti Kriss grįžus į krantą, nei tikėjome savo šansais jį susitikti. Taigi, Kriss prieš Atlantą buvo vienas pats.

Už keliolikos minučių, Kriss pasirodė ant bangos ir išlipo apie pusę aštuonių į krantą. Šypsena veide visus nuramino, o pats Kriss neatrodė išsigandęs. Tačiau netrukus prisipažino, kad po dar dvdešimties minučių galėjo vidinės ramybės ir nelikti. Didžiausia problema naktį – praktiškai neįmanoma suprasti kas vyksta su bangomis. Tamsos kalnams besiritant link tavęs, sunku įžiūrėti ar tai seto banga ar mažesnė? Ar ji lūš ant galvos ar ne? Ar išvis esi lūžimo zonoje, o gal vis dar sėdi kanale? Tačiau tai yra dalis šio sporto – tu plauki vienas ir negali tikėtis, jog kažkas kitas prisiims riziką. Turi būti pasiruošęs ištraukti savo kailį, kad ir kur atsidurtum, o kritinėse situacijose gali pasitikėti tik savimi.

Kas jūrai nepriklauso – visada išmetama į krantą. Tai buvo tik laiko klausimas, kada Marius ir Kriss grįš į krantą ir įtariau, jog jie neturės labai didelių problemų. Tačiau sėdėti visiškai bejėgiam ir neturėti galimybės padėti – erzina. Saulėlydžio pasiplaukiojimai įgavo naują prasmę, o anie du – turės ką papasakoti.

Panašūs straipsniai:
  1. kestas

    Bliamba, Kristi, grisi, gausi i ausi nuo manes uz tokius bajerius! O jei rimtai tai dziaugiuosi kad laime lydi tave ir zaviuosi tavo ramybe…