Paliekant Abre

Girmantas | Banglentės, Burlentės, Kelionės | gegužės 16, 2011

Kas turi pradžią turi ir pabaigą. Punta Abreojos, su nedidele pertraukėle, praleidome jau beveik mėnesį. Per tą laiką čia buriavome; plaukėme banglentėmis; žaidėme šachmatais; žvejojome; stovyklavome; kepėm skaniausius patiekalus ant laužo; šventėm gimtadienius; juokėmės iš australų; taisėme lentas; siuvome burę ir hidrokostiumus; plaukėme su delfinais ir banginiais; grožėjomės gamta; netgi montavome ir projektavome; ir dar velniai žino, ką veikėme. Išvažiuojame ne todėl, kad atsibodo, bet jau laikas traukti į šiaurę – ten juk laukia nauji nuotykiai.

Per 30 čia praleistų dienų, burlente (su 4.7 bure) plaukėme 18, o bangų plaukti banglente buvo praktiškai kasdien. Įvertinus, kad buvome čia nuo pat sezono pradžios – rezultatas neblogas. Išvažiuojame skaudančia širdimi – prognozės ir toliau rodo stiprų vėją ir geras bangas. Tačiau, tiek aš, tiek ir Marius, po šios kelionės geriausiai prisiminsime mūsų „pirmus kartus“ ant banglenčių. Nors ir esame žaidę bangose ar gaudę purslus, nors kartu drožėme banglentes ir organizavome pirmąjį lietuvišką surf camp, nors bangas gaudėme ne tik Lietuvoje, bet ir Čilėje ar Ispanijoje, tačiau gerose bangose nė vienas iki šiol nebuvome plaukę su banglente. Pagavę po savo didžiausią ar ilgiausią bangą, padarę po pirmą ir antrą posūkį ant jos, tarsi iš naujo atradome šį sportą ir juo susižavėjome.

Abreojos man visada bus ypatinga vieta. Ir ne tik dėl tobulų dešiniarankių bangų ar kasdien pučiančio vėjo. Čia (visiems) yra taip toli nuo namų, kad atvykes tarsi pamiršti apie juos. Tiesiog mėgaujiesi gyvenimu čia ir dabar. Gyvenimas čia – ne kiekvienam. Sąlygos stovyklauti – laukinės, komforto – nėra. Keliautojai, kuriuos sutinki šiame spote, atvyksta čia, nes nori čia būti. Nori pabėgti nuo civilizacijos ir šurmulio. Juos vienija šis tas daugiau, negu vėjas ir bangos.

Be kasdienio plaukimo „iki nebegaliu“ labiausiai pasiilgsiu saulėlydžių. Žmonės važiuoja prie jūros, kad pažiūrėtų, kaip saulė leidžiasi vandenyje. Tačiau man nėra nieko gražesnio, nei išsiirti į vandenyną su banglente ir grožėtis dykumoje besileidžiančia saule. Kasdien dangaus spalvos vis skiriasi. Skirtingos temperatūros dykumos oras, sukuria pasakišką spalvų žaismą. Nuo oazių kylančius debesis vis nudažo besileidžiančios saulės spinduliai. Nors Abreojos ir yra vakarinėje pakrantėje, tas į pietus išsikišęs ir traukte bangas traukiantis dykumos ruožas atitveria tave nuo vakaruose besileidžiančios saulės ir sukuria magišką atmosferą.

Sekanti mūsų stotelė – Isla Natividad. Tai nedidelė sala nutolusi nuo Baja California krantų apie 15 kilometrų. Vedini nuotykių troškimo išsinuomosime valtelę ir plauksime ieškoti naujų spotų. Naujų, žinoma, mums. Banglentininkams ši sala jau žinoma ir kiekvienas didesnis spotų katalogas turi ką apie ją pasakyti. Ką mes ten rasime – nežinia. Tačiau tai bene labiausiai į vakarus išsikišusi pietinės Bajos dalis. Pietų bangos šios salos neaplenkia, o popietėmis turėtų pūsti taip pat gerai kaip ir Abrėje. Tačiau visa tai – tik legenda, o kaip bus – pamatysime jau greitai savo akimis.

Panašūs straipsniai:

Komentavimas išjungtas