Le c’anal

Girmantas | Banglentės | kovo 25, 2013

Likus vos porai dienų Sidi Ifni, vandenynas mums suteikė dar vieną pamoką. Nors bangos nebuvo labai tvarkingos, nuo kranto atrodė, jog galima pasigauti visai neblogų. Tiesa, iškart pastebėjome, kad srovė – labai stipri. Su Mariumi išplaukėme, o Kriss tuo metu užsiiminėjo su paskutinės grupės mokiniais, kiek piečiau nuo kanalo.

Vos tik pagavome po pirmą bangą netoli kanalo vidurio, išgirdome pagalbos šauksmą. Atsisukau į Marių paklausti kas čia buvo – jis gūžtelėjo pečiais ir patvirtino išgirdęs tą patį. Nieko nelaukiant nusiyrėme kanalu šauksmo link. Pačiame kanalo gale sutikome bodyboarderį besiiriantį tiesiai prieš srovę ir savo galimybes išlipti į krantą. Iš pradžių pagalvojau, jog jis turėtų žinoti kaip elgtis vandenyje, juk šiaip sau srovė taip toli nenuneša. Priplaukęs pastebėjau, jog jis buvo be lastų ir tai buvo pirmas ženklas, jog kelionė į krantą gali užtrukti nejuokais.Parodžiau keletą orientyrų krante ir liepiau jam irtis išilgai kranto link švyturio – kovoti su srove nebuvo prasmės. Žiūrint į GPS duomenis, panašu jog tuo metu buvome jau apie pusę kilometro nutolę nuo kranto. Persiyriau atgal į kitą kanalo pusę, kur manęs laukė Marius. Ant pirmojo rifo lūžo gana didelės bangos, nusprendėme nesiirti link kranto ir luktelti bangų čia.

Dar prieš ateinant pirmam setui, pamatėme, jog vargšelis ir toliau kapstosi prieš srovę ir niekur nejuda. Nė kiek nepasiyręs išilgai kranto jis bandė ir toliau nugalėti nežmoniškai stiprią srovę. Nebuvo jokio kito varianto, kaip tik plaukti iki jo ir į krantą grįžti kartu. Nors ir labai nesinorėjo palikti bangų, vos tik nusiyrę iki jo supratome, jog jis visiškai nepratęs būti vandenyje (-ne) ir mums su Mariumi teks paplušėti kol grįšime į krantą visi kartu. Nuplaukus beveik pusę kelio, iki numatyto išlipimo į krantą taško, bodyboarderis jau net nebesiyrė. Davėme jam savo lyšus ir pradėjome tempti. Iš pradžių pakaitomis, po to – kartu. Buvome jau nuplaukę virš pusės kilometro nuo kanalo ir nusprendėme sukti link kranto.

Srovė silpo ir jautėme, jog vandenynas mus po truputį paleidžia. Krantas atrodė jau visai čia pat. Prieš mūšą stabtelėjome minutei pailsėti ir papasakoti, kaip elgtis ir ko tikėtis lūžtančiose bangose. Ir tai buvo mūsų didžiausia klaida. Nors ir buvome prie pat lūžtančių bangų, vos tik pradėjome irtis nė nesupratome kaip atsidūrėme beveik ten kur ir pradėjome savo kelionę – kiek daugiau nei pusiaukelėje link kanalo ir apie pusę kilometro link Amerikos krantų. Iš niekur atsiradusi srovė gerokai iš vėžių išmušė ir mane su Marimi. Krantas jau buvo čia pat, už penkių – dešimt metrų, kas nutiko?

Prasiyrus daugiau nei pusvalandį srovėse pradėjome jausti nuovargį. Deja, kito kelio į krantą nebuvo. Turėjome grįžti visi trys kartu. Bodyboarderis buvo beprarandantis savo jėgas, kaip ir pasitikėjimą savimi ir mumis. Su Mariumi aptarėme situaciją lietuviškai, kad daugiau jo nejaudinti. Po minutės srovių stebėjimo nusprendėme, kad vienintelis būdas grįžti į krantą – tuo pačiu keliu kaip ir bandėme iš pat pradžių. Trumpa pertraukėlė, keli atodūsiai ir į kelią.

Pusiaukelėje iki kranto pagaliau sulaukėme pagalbos. Vietinės surf nuomos savininkas Ahmed pamatė mūsų vargus ir atplaukė su longboard’u padėti. Tuo tarpu mes, priešingai, plaukėme su trumpomis lentomis tądien ir tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko mums taip sunkiai sekėsi irtis pirmyn. Ahmed perėmė bodyboarderį ir nuplaukė tiesiai į krantą. Pasirodė dar pora vaikinų, vienas jų padėjo Ahmed, stumdamas bodyboarderį iš galo, tuo tarpu Lahcen, kaip įprastai, džiugino mus savo šypsena ir juokeliais. Su Mariumi pajautėme šiokį tokį palengvėjimą ir pradėjom dairytis kur lūžta gražesnės bangos.

Pusė kaimo susirinko krante, o greitoji iškart nuvežė išgelbėtąjį į ligoninę, bendram patikrinimui. Ugniagesiai, gelbėtojai, policininkai, savivaldos atstovai, surf mokyklų savininkai ir instruktoriai – visas būrys arabų ginčijosi dėl kieno kaltės įvyko ši situacija. Atrodė, jog turgus persikėlė į paplūdimį. Tuo tarpu mes buvom laimingi, kad viskas baigėsi laimingai. Pagavę po porą bangų išlipome į krantą – po valandėlės tampymųsi prieš srovę jėgų jau nebeturėjome,

Didžiąją dalį mūsų praleisto laiko Sidi Ifni juokavome ir nevengdavome per dantį patraukti ar pasityčioti iš per stiprios srovės. Panašu, kad k’analas nusprendė atsikeršyti. Mėlynės (o gal tiksliau raudonynės) po akim, Mariaus ir Kriss naktinis pasiplaukiojimas, o dabar dar šis pasiirstymas – visai nemažai nuotykių tame le c’anal!

Panašūs straipsniai:

Komentavimas išjungtas