Apie klaidas arba ne jas. Pasimokymą iš jų arba ne.

Girmantas | Banglentės, Burlentės | gegužės 11, 2016

Sako iš savo klaidų reikia mokytis. Tačiau kaip nuspręsti ar tai ką padarei buvo klaida? Sezonas Meksikoje prasidėjo pavydėtinai – penkios dienos ir 10 sesijų su šortais pietuose, o pervažiavus prie Ramiojo į Punta Abreojos – iškart pasitiko nauja dozė bangų. Pirmoji diena labai nežavėjo, tad po 10 valandų kelionės nusprendėme geriau susižvejoti vakarienę, negu lėkti stačia galva paburiuoti lygiame vandenyje.

IMG_2329_

Tačiau jau antrąją pasirodė bangos iš pietų ir nuo pat ryto prasidėjo linksmybės. Apšilimui išplaukę Secreto spote su Mariumi pasigavome po keletą bangų ir prisipratinome prie vandenyno. Per pietus jau įšokome miestelyje į gana greitą, kartais vamzdį formuojančią El Murro bangą. Po valandėlės jau beveik nebeturėjome jėgų ir teko važiuoti papietauti.

IMG_0288_

Vakare įsijungęs stiprus vėjas nepaliko abejonių, kad sušlapinsime ir bures. Neskubėdami išsipakavome ir susirinkome visą įrangą. Viena akimi – vis stebėjome karts nuo karto ateinančius didesnius bangų rinkinius. Kadangi Punta Abreojos turi puikias sąlygas šokinėti – cross-off vėjas ir rampa už 100m nuo kranto, jau tapo šiokia tokia tradicija pirmu išplaukimu „atsidaryti“ apsiverčiant front loop’ą. Manevras nesudėtingas, vėjo pakankamai, bangos tikrai ne per didelės – mažiau nei metras tarp set’ų, tad kodėl gi ne?

IMG_0062_

Įsibridęs šokau ant lentos, tiesiai į kilpas ir pamatęs puikią nedidelę rampą pasiruošiau šuoliui. Atsispyrimas, užtraukiu burę, viskas vyksta sklandžiai, apsiverčiu švariai, nusileidžiu ir… Jau kai atrodė, kad viskas pavyko, burė truktelėjo pirmyn kaip po persukto manevro ir nė nesupratus kas įvyko su lenta, išgirdau kaip pokštelėjo priekinės kojos čiurna. Iškart išslydau iš kojakilpės, pralanksčiau koją – atrodė lyg ir nieko, tačiau supratau, jog tai tik iliuzija. Apsisukau ir grįžau į krantą – sezonas baigtas. Sausais plaukais.

IMG_0081_

Pašaldęs koją vėsiame Ramiajame vandenyne, pažiūrėjau kaip plaukioja Marius, nustraksėjau atgal į mašiną, nusirinkau įrangą ir griebiausi fotoaparato. Iš pradžių norėjosi save guosti, jog pora dienų ir praeis, bet kažkur viduje kirbėjo mintis, kad tas pokštelėjimo garsas ir jausmas kai čiurna pilnai išsineria iš savo vietos – ne šiaip sau. Mariui baigus sesiją – namo, šaldyti koją toliau.

IMG_2390_

Kitą dieną pasirodė patinimas, mėlynės, pradėjo aiškėti situacija. Čia iškilo ligoninės dilema: artimiausia ligoninė su rentgeno aparatu – minimum už trijų valandų kelio. Važiuoti šešias valandas vien tam, kad pasakytų, jog išsinarinau koją – nei šis nei tas. Po pirminės apžiūros ir googlinimo, diagnozė – stiprus antro laipsnio išnirimas. Sprendimas – pažiūrėti kaip koja progresuos per kelias ateinančias dienas ir jeigu situacija negerės ieškoti medikų dykumoje.

IMG_0258_

Besėdint ant kranto ir fotografuojant tobulas bangas bei Marių jose, kilo įvairių minčių. Nuo paguodos, kad pora dienų krante nepamaišys ir užsigydysiu kelias žaizdeles, bei pailsės petys, iki klausimo ar tikrai reikėjo pirmu sezono išplaukimu verstis? Turbūt nereikėjo, bet ar versčiausi vėl? Greičiausiai taip. Nebuvo tai kažkuo ypatinga situacija, greičiau pritrūko sėkmės. Faktas, kad nesivertęs būčiau čiurnos neišsinarinęs, tačiau ar nebus tai manęs apsaugoję nuo ko nors blogesnio?

IMG_0327_

Prieš kelias dienas kaip tik skaičiau apie euristinius spąstus ir jų keliamus pavojus. Vienas iš jų yra būtent familiarumas. Kai mes jaučiamės komfortiškai, tuomet padarome klaidas. Pažįstamas spotas, sava įranga, nesudėtingas triukas ir pakankamai skausmingas rezultatas. Analizuojant visą situaciją labai sunku pripažinti jog padariau klaidą. Nė vienas elementas neindikuoja, jog vertimasis buvo nepaskaičiuotas: sąlygos buvo pilnai kontroliuojamos, rampa ir manevras nebuvo per aukšti, koja iš kilpos išslydo akimirksniu – t.y. jos dydis buvo geras ir taip toliau. Tai kokią pamoką galima išmokti, jeigu klaidos nebuvo? Kad pirmą dieną geriau nerizikuoti? Kaip tada nuspręsti, kurią dieną jau galima rizikuoti? Kam tada išvis kažką daryti, jeigu sąmoningai save riboji? O gal ir gerai, kad koją susižalojau dabar, bent jau spės sugyti iki skrydžio namo! Tikiuosi.

Panašūs straipsniai:

Komentavimas išjungtas