Kertant sienas

Girmantas | Kelionės | liepos 20, 2015

Sekant saulėtą Kalifornijos pakrantę į pietus pasitinka viena stipriausiai saugomų sienų pasaulyje – JAV ir Meksikos pasienis tarp San Diego ir Tijuana yra vienas karštųjų taškų, ypatingai saugomas šiaurinės kaimynės ne tik nuo narkotikų ir kontrabandos, bet ir nelegalių imigrantų. Net kelias fizines metalo ir mūro sienas nuolat stebi šimtai vaizdo ir šilumos kamerų, nuolat zujantys sraigtasparniai ir krūvos pareigūnų. Tiesa, į Kakliforniją iki Los Angeles įvažiuoti leidimus meksikiečiai gauna nesunkiai, tuo tarpu į Baja iki Ensenados įvažiuoti šešioms dienoms galima ir išvis be vizos. Pirmą kartą kertantiems sieną į pietus nesvetimas „o ne, aš jau Meksikoje, o vizos neturiu“ jausmas. Jeigu pasiseks – sieną galima kirsti be jokios patikros, ar net stabtelėjimo, tačiau jeigu važiuosite toliau į pietus, ar planuojate užsibūti ilgiau – gauti vizą vis dėlto patogiausia pasienyje.

IMG_1482_

Sieną kirsti iš San Diego galima keliuose perėjimo punktuose. Važiuojantiems pirmą kartą ir norintiems šiek tiek ramesnės aplinkos rekomenduočiau rinktis šiek tiek toliau į rytus esantį Tecate sienos perėjimo punktą. Apie keturiasdešimt minučių nuo San Diego centro nutolęs perėjimo punktas – pakankamai mažas, o Tecate miestelis pasienyje šiek tiek ramesnis. Net jeigu muitinės pareigūnai ir nuspręstų patikrinti jūsų automobilį – patikra daugiau simbolinė. Žinoma, susikalbant ispaniškai procesas labai palengvėja ir didžioji dalis laiko bus praleista pasakojant apie Lietuvos kraštovaizdį ir demonstruojant mūsų monetas pareigūnams. Tačiau kirtus sieną teks susirasti kur pasistatyti automobilį ir grįžti iki sienos perėjimo punkto susitvarkyti vizos klausimus. Taupant laiką svarbiausia negrįžti viso kelio iki JAV, o sekti rodykles vedančias į imigracijos ofisą. Čia pareigūnai dažniausiai kalba angliškai ir yra pakankamai paslaugūs. Supildžius vizos formą teks grįžti šiek tiek atgal iki banko, susimokėti porą šimtų pesų už vizą ir gavus apmokėjimą patvirtinantį dokumentą – grįžti į imigracijos ofisą antspaudui ir vizai atsiimti. Procesas per paskutinius metus yra supaprastėjęs ir nebereikia klaidžioti po miestą ieškant banko, bei stovėti bendroje eilėje su vietniais tvarkančiais savo bankines operacijas – banko skyrius yra tiesiai ant sienos. Tuo tarpu pesus geriausia išsikeisti prieš pat kertant sieną, dar Amerikoje. Čia ir kursas geresnis, ir mažiau streso.

Arčiausiai San Diego esantis San Ysidro perėjimo punktas kasdien sulaukia iki 300.000 sieną kertančių žmonių. Galima įsivaizduoti, jog tokiem srautams sureguliuoti yra metamos nemažos pajėgos, o abejose sienos pusėse – penkių juostų greitkelis rytais užsipildantis iš Meksikos, o pasibaigus darbui – iš priešingos pusės. Turint vizą, čia sieną kirsti žymiai paprasčiau ir greičiau, tačiau jeigu norite susitvarkyti vizos dokumentus pasienyje – turite neišvažiuoti iš pasienio teritorijos, nes įsiliejus į Tijuana greitkelius kelio atgal nebebus. Anksčiau automobilį tekdavo statyti patvory ir lįsti per skylę tvoroje, kad patektum į imigracijos ofisą. Dabar situacija kiek labiau civilizuota – įrengtos kelios stovėjimo aikštelės, kur galima palikti automobilį kol susitvarkysite vizas.

IMG_9270_

Jau patekus į Meksiką, važiuojant per Tecate, gali šiek tiek klaidinti ženklai į Ensenada, tačiau nusileidus nuo kalno ir pasukus į kairę užtenka iškart pasukti į dešinę, kad atsidurtumėte tiesiai kelyje vedančiame per kalnus ir vynuogynų slėnius iki pat Ensenada. Tuo tarpu kertant sieną Tijuana, ženklai dar neišvažiavus iš pasienio zonos nurodo laikytis dešinės, kad patekti į pirmą Baja greitkelį vedantį per visą dviejų tūkstančių kilometrų pusiasalį iki pat Baja pietų – Cabo San Lucas. Tiesa, greitkelis turi dvi atšakas – nemokamą 1 greitkelį einantį šiek tiek toliau nuo Ramiojo vandenyno ir 1D – mokamą greitkelį vedantį įspūdinga Ramiojo vandenyno pakrante. Mokamas greitkelis kainuoja po porą dolerių keturiuose mokėjimo postuose, kurių tikrai negaila tiek važiavimo komfortui, tiek pasigrožėti vaizdais.

Jeigu į Meksiką šiek tiek paprasčiau kirsti sieną per Tecate, į Ameriką rekomenduočiau važiuoti per Tijuana ir San Ysidro. Tecate – ramesnis postas, tad pareigūnai skiria daugiau laiko tiek dokumentų tiek automobilio patikrinimui. Be to, pakeliui į San Diego yra dar vienas pasienio postas, kuriame muitininkai gali pilnai iškraustyti jūsų automobilį. Tuo tarpu įsimaišius į Tijuana srautą dokumentų patikrinimas atrodo šiek tiek spartenis, o turistai iš Europos vertinami atlaidžiau. Žinoma, sukėlus įtarimų būsite pasiųsti į pilną patikrą kurios metu jus gali iškraustyti pilnai. Tiesa, greitkeliams įsiliejus į Tijuana reikia būti atidžiam, arba naudotis GPS navigacija – prašokus reikiamą posūkį, ką padaryti nėra labai sudėtinga, gali tekti nejuokais paklaidžioti, kol rasite kelią link sienos. Tuo tarpu Tecate ženklai – šiek tiek aiškesni, o lėtesnis gyvenimo tempas mažame miestelyje nekelia papildomo streso.

IMG_9301_

Nors beveik dešimt kartų kirtus sieną pavyko išvengti bet kokių problemų, vis tiek rekomenduočiau išlikti budriems. Sieną į Meksiką geriausia kirsti ryte ir iki Ensenada nuvažiuoti su šviesa. Tuo tarpu grįžtant planuoti kelionę taip, kad saulėlydžiu grožėtumėtės jau Amerikoje. Pasienio ruože stengiuosi nepalikti daiktų ir automobilio be priežiūros, važiuojant be reikalo nestovinėti, kas nėra sudėtinga, nes iki Ensenada – tik valanda kelio. Keliautojų ir banglenininkų forumuose ir bloguose kartas nuo karto pasirodo bauginančios istorijos apie apiplėšimus ir be transporto bei kelnių, tiesiogine ta žodžio prasme, paliktus keliautojus. Tačiau – sunku pasakyti kiek jose tiesos, o kiek tai – tik bandymas sumažinti Amerikiečių banglentinnkų skaičių Baja bangų spotuose.

Panašūs straipsniai:

Komentavimas išjungtas