Perfect wave

Aistė | Surfing, Windsurfing, Kitesurfing | August 27, 2010

Neseniai, skaitydama Tom Anderson knygą “Riding the Magic Carpet” perskaičiau pasamonėje jau žinomą, bet dar nesuformuluotą mintį. Manau, kad taip būna ir jums. Mintis atrodo paprasta, bet geniali. Faktas jau seniai seniai kažkur giliai knibždėjęs pasamonėje, tačiau dar neišplaukęs į paviršių ir tiesiog dar nesuformuluotas savais žodžiais…

Štai ką aš perskaičiau (vertimas iš anglų kalbos):
“Taigi ar iš viso egzistuoja toks dalykas, kaip ideali banga? Tai buvo ir bus svarbiausias surfing’o klausimas. Tai kažkas, apie ką gali kalbėti valandų valandas ir niekada net nepriartėti prie atsakymo. Kai kurie sako “du metrai, šiltas vanduo, o jame tik aš ir keli draugeliai”, bet tai atrodo šiek tiek per daug paprasta. Juk priežastis, priverčianti žmones tiesiogine to žodžio prasme, pamišti ir išdarinėti neįtikinamiausius dalykus, negali būti tokia paprasta – ar gali? Jei Platonas su savo pasekėjų kompanija taip ilgai vargo ieškodami idealios formos apibrėžimo, tai tikrai krūva čilinančių surferių negali to taip paprastai apibrėžti vienuolika žodžių. Žmonės, kurie sakosi žiną idealaus apibrėimą, dažnai pamiršta, kad ideali banga savaime yra paieška; pats jos raidinimo veiksmas tik tam tikra prasme užbaigia šią paiešką. Pats bangos raidinimas yra greitai praeinantis jausmas, kurį sunku įsiminti ilgam. Būtent todėl nuotykiai ir kelionė, patyriami ieškant bangos, yra lygiai tokie patys svarbūs.”

Šitie žodžiai, nors atrodo tūkstantį kartų apsvarstyti prieš tai, dabar, esant toli ir ilgai nuo namų, įgauna naują, iki šiol neišjaustą prasmę. Iš dalies tai reiškia, kad banga, kaip ir bet koks kitas tikslas, nėbūna idealus. Ypač jei tą bangą pagauni, o tikslą įgyvendini…

Procesas svarbiausia…

Taigi, vaikai, būkit atsargūs apie ką svajojat, ko siekiat, o svarbiausia, kaip tai darot!

Recently, while I was reading the book “Riding the Magic Carpet” by Tom Anderson, I read the thought that is familiar to my subconsciousness. The though, however, was not yet articulated by my consciousness. I think once in a while everyone has this kind of feeling. The thought that you just have read seems to be very simple and makes a perfect sense. The fact was already in your subconsciousness, still you haven’t said it out loud to yourself, so it sounds genius…

This is what I’ve read:
“So is there such thing as the perfect wave? This has to be surfing’s ultimate question. Something you can discuss for hours and hours, without ever arriving at definite answer. Some may say ‘six foot, warm water, no wind and only me and my few buddies’, but that seems a little too straightforward. The whole reason we go to such extremes can’t be so simple – or can it? If Plato and illustrious ‘company’ struggled so hard to find the definition of perfect form then surely a bunch of surf-bums can’t just go and do it in thirteen words. What people who define perfection often overlook is that perfect surf is a quest; the actual act of wave riding is only the conclusion of that quest. The surfing itself is only a fleeting sensation, hard to commit to memory – which is why the adventure of voyage is equally important.”

These words seems to be thought of about hundreds or even thousands times before. But now, when I’m for a long time far away from home, they get the different meaning. On a way they mean that the wave or any other goal can’t ever be perfect or final. Especially it’s true when you manage to catch this wave or reach the goal…

Process is the most important…

So, children, be careful what you dream about, what goals you define for yourself and most important of all HOW you try to accomplish these goals!