Fūrininko kronikos

Girmantas | Kelionės | liepos 26, 2015

Važiuojant tūkstančius kilometrų vienam laiko tikrai užtenka apmastyti daugelį dalykų. Kelios padrikos mintys iš fūrininko kronikų:

37 laipsniai celcijaus. Organizmas suirzęs. Temperatūrų skirtumai veda iš proto. Pradedu kilti į kalną – jaučiasi, kad oras vėsta. Laikrodis sako – 36 laipsniai.

IMG_1482_

Už posūkio besileidžiant į slėnį dykumoje, veidrodėlyje lieka tik kalne pasislepianti saulės nuspalvinta geltona kelio juosta. Oras vėl šyla. 37 laipsniai.

IMG_9328_

Telefono kampe nebyliai rėkiantis „No Service“ primena, kad jau pusvalandį neprasilenkiau su jokia gyva dvasia, o ženklas „Iki degalinės 300 km“ grasina dar porą valandų tuo pačiu. Gaivina tik oro temperatūra. Dabar ir čia – 35 laipsniai.

IMG_1493_

Įdomu, ko laukia į orą pakilęs grifas, sukantis ratus dykumos viduryje, tiesiai virš kelio priešais mane: ar saulėje kepto lietuvio su nuleistos padangos garnyru, ar stebi zuikio ausis kyšančias iš už akmens. 38 laipsniai.

IMG_1488_

Tolumoje vingiuojančiu keliu į kalną juodą dūmų debesį paskui save tempia raudonas Coca-Cola sunkvežimis. Cukrus išgelbės pasaulį. Tik ne mane. 39 laipsniai.

IMG_1485_

Tvankoka, debesėlis irgi neblogas. 37. Kaip gerai, kad prieš savaitę nuo tų kalnų leidžiantis be stabdžių nelijo. Reikėtų važiuoti dabar – pasilikčiau vidury niekur.

IMG_9359-Edit_

Namai jau čia pat, liko mažiau nei trys valandos kelio. Saulė netoli horizonto, temperatūra darosi pakeliama – 32 celcijaus. Tiesa, sumažėjęs tempas varikliui ne į naudą, tenka stoti ataušti.

IMG_9339_

Iš miego pažadina GPS balselis: „Už šimto metrų sukite į dešinę“. Po velnių, pats žinau kur padaryti vienintelį posūkį per tūkstantį kilometrų!

Panašūs straipsniai:

Komentavimas išjungtas