Trumpiausia sesija su banglente

Girmantas | Banglentės | liepos 07, 2014

Kai išgirsti apie geriausias ar labiausiai jaudinančias sesijas su banglente, pirmas dalykas kuris ateina į galvą tai tobulos formos bangos kurias gaudai vien tik tu. Tiesą sakant per paskutinias dešimt savaičių apturėjau net keletą tokių sesijų. O vieną – vos prieš porą dienų: stiklinės trimetrinės bangos, o aš praktiškai visą laiką buvau vienas bangose! Bet taip pat egzistuoja ir kita banglenčių sporto pusė. Man teko gelbėti kitus, teko laukti kol kiti išsigelbės save, o dabar turiu istoriją, kuri visai tinka šalia šių dviejų.

Tai buvo tarpinė diena: pietų bangos dar nepasiekė Baja krantų, o uragano bangos jau buvo bepasibaigiančios. Vandenynas atrodė kiek netvarkingas, suveltas, tačiau karts nuo karto iškildavo gražios virš galvos siekiančios sienos. Nusprendžiau išsiirti su savo 6’3 karšta mažule. Nuo pat pradžių kažkas atrodė keistokai. Galbūt buvau šiek tiek pavargęs, galbūt dėl sumalto vandens bei kylančio potvynio srovė buvo stipresnė nei įprastai, tačiau irtis buvo gana sunku. Bet tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai tenka pakovoti, kad pasiekčiau bangas, todėl susikaupęs sėkmingai išsiyriau už rifo. Australas prieš pat mane pagavo gražią bangą ir mintyse save raminau, kad išplaukti į bangas buvo buvo teisingas sprendimas.

GOPR2040.mov.Still001_

Pastebėjau, kad srovė tempia link bliūdo: ties labiausiai išsikišusia rifo dalimi dviejų krypčių bangos susijungusia ir suformuoja iš visų pusių lūžtantį pusrutulį. Deja, neturėjau daug laiko reaguoti, nes atėjo bangos ir tiesiog turėjau gaudyti jas. Stengiausi irtis kiek įmanoma toliau nuo bliūdo, pasisukau žemyn nuo bangos ir pradėjau irtis pabangiui. Prieš pat stojantis pasukau savo galvą į šoną, pažiūrėti kas vyksta su banga, o ten, ne toliau nei trys metrai nuo manęs išnio kūjagalvis ryklys, čiuožiantis ta pačia banga! Bilis, prieš man įlipant į vandenį buvo sakęs, kad matė ryklį, tad nebuvau šokiruotas, greičiau šiek tiek nustebęs. Bet kokiu atveju – tai buvo pirmas mano susidūrimas su šiuo jūros plėšrūnu akis į akį. Kad ir nelabai dideliu. Akivaizdu, kad atšilęs vanduo pritraukė kur kas daugiau gyvybės arčiau kranto.

Tuo tarpu man nebuvo daug laiko galvoti apie ryklį, tiesiog turėjau stotis ir pagauti bangą, nes atrodė, jog esu kiek per giliai ir banga pradeda užsidarinėti. Atsistūmiau nuo lentos, pastačiau kojas į vietas ir nėriau žemyn. Iškart po atsispyrimo neišlaikiau pusiausvyros ir banga šveitė mane tiesiai žemyn su visu krentančiu vandeniu. Prisiminiau savo didžiausią dieną Maroke – apturėjau panašių bangų tądien. Ir jeigu pats kritimas ar skalbykla nepasirodė labai sudėtinga man pačiam, mano lentai to buvo šiek tiek per daug. Jaučiau, kad lentos pavadėlis įsitempė itin stipriai, o pagaliau išnėrus į paviršiu, pas mane grįžo tik pusė mažulės. Apsidairiau ir pamačiau, kad kita pusė jau šokinėja pursluose virš rifo, pakeliui į krantą. Na, nedaug ką čia beliko nuveikti, reik nešdintis!

IMG_0630_

O pabėgti iš bangų lūžimo zonos nebuvo taip paprasta. Pasirodo, kad su puse lentos irtis yra žymiai sunkiau, negu su visa lenta. Didelė banga lūžo tiesiai man ant galvos ir prispaudė prie rifo. Vienintelis dalykas apie kurį galvojau po vandenių buvo: „taip, žinoma, vanduo pagaliau sušilo pakankamai, kad apsirengčiau trumpą hidrokostiumą ir palikčiau batukus krante, o pirmas dalykas kurį gaunu tai rifo masažas“. Kai pagaliau išsiyriau ar buvau srovės išmestas iš lūžimo zonos (taip ir nežinau kuris variantas įvyko iš tiesų) susirankiojau kas dar buvo likę aplink mane ir patraukiau į krantą. Pasisekė tik tuo, kad potvynis buvo gana aukštas, tad rifas nekyšojo virš vandens. Pasikankinęs porą minučių pagavau didelę set’o bangą ir parčiuožiau ant lentos uodegos per rifą į krantą.

Turbūt trumpiausia mano sesija su banglente gyvenime! Visas šis veiksmas užtruko vos 15 minučių, tačiau aš buvau išsunktas! Pasiėmiau 6’10 ir išsiyriau atsigriebti. Na, bent jau nebeteks jaudintis dėl viršsvorio skrendant namo!

Panašūs straipsniai:

Komentavimas išjungtas